Nuo sausio klubo „Mano namai“ pirmininko pareigas perėmusi Krista Kinčienė pirmą kartą Mažeikiuose surengė Žolinės šventę „Kai pakvimpa žolynais ir medumi“. Pasak jos, iškilo nemažai sunkumų, tačiau pabandyti buvo verta.
Atvyko su dovanomis
Šventėje dalyvavusi Savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė renginio organizatorei K. Kinčienei padovanojo šakotį, linkėdama ištvermės ir stiprybės naujose pareigose: „Visos Savivaldybės darbuotojų vardu, mero vardu, noriu padėkoti už neblėstančią energiją, už idėjas, mintis ir didžiulį darbą. Jums linkiu ištvermės ir tikimės, kad renginių jūs sukursite dar daug.“
Tapo peizažus ir gėles
Po sveikinimo kalbos sukviesti tautodailininkai, kurie šventėje žiūrovus džiugino savo dirbiniais. Kiekvienas iš jų trumpai pasakojo, ką žmonės atėję prie jų galės sužinoti. Tarp jų buvo ir tapytoja Danutė Palekienė. „Tapau jau 24 metus, išėjusi nuo 50 metų į pensiją pradėjau tapyti. Esu sukūrusi jau 2856 paveikslus. Kai kuriuos dovanoju, kitus parduodu. Daugiausia tapau gamtos vaizdus, tačiau yra ir abstrakčių. Man visada patiko gražūs paveikslėliai. Pradėjau mokytis tapyti vakarinėje dailės mokykloje, paskui – pas daugelį Mažeikių rajono dailininkų. Dabar esu įsikūrusi Daubarių kaime, buvusiame grūdų sandėlyje“, – „Būdui žemaičių“ sakė dailininkė. Iki 2009 m. rudens iš viso jau buvo nutapiusi beveik pustrečio tūkstančio paveikslų. Kaip teigia D. Palekienė, mėgstamiausia jos piešinių tema – gėlės, peizažai.
Etnografinių regionų metai
„Mūsų tikslas buvo sutelkti bendruomenę miesto tvarkymui, paskatinti tvarkytis, puošti daugiabučius, aplinką. Norime, kad Mažeikiai būtų gražūs. Kadangi šiemet yra Etnografinių regionų metai, norėjome parodyti, kokie buvo senieji etnografiniai darželiai. Apie jų senumą žinome tik iš dainų, pasakojimų, jie keitėsi per laikmečius. Mėginome kažką atkurti. Mūsų moterys sodino vazonuose gėles tam, kad parodytų vaikams, kokia populiariausia Lietuvos gėlė – rūta, koks diemedis ar kitos senovinės gėlės. Jų rūšių daugiau kaip 65. Kartais grožimės atvežtinėmis gėlėmis, bet pamirštame išeiti į pievas, laukus. O galime iš lauko gėlių padaryti puikiausias puokštes draugams įvairioms progoms. Norime parodyti, ką galima pasigaminti paprasčiausiu būdu iš lauko žolių. Seniau žmonės augindavo gėles ne tik grožiui, bet ir vaistams. Jomis galima dažytis ir praustis, atbaidyti vabzdžius“, – sakė buvusi Savivaldybės kultūros centro direktorė, šventės iniciatorė, nevyriausybinės organizacijos „Mano namai“ vadovė K. Kinčienė, kviesdama prisiminti senuosius gėlių darželius.
„Šiam klubui vadovauju jau nuo sausio mėnesio. Manęs labai prašė, todėl aš ir įsijungiau. Niekada Mažeikiuose Žolinių nebūdavo. Dar būdama Kultūros centro direktore turėjau šią mintį, norėjau kažką padaryti, tačiau beveik neturėjau palaikymo. Parašėme prašymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bandėme kažką rengti. Mūsų tikslas – tapti bendruomene, matyti Mažeikius gražius ir kad ne tik patiems būtų gražu, bet ir atvykstantiems. Mylėti savo kraštą ir jį puošti. Žolinės šventė ir paskatino tokį bendruomenės telkimą. Buvo labai sunku pirmą kartą rengti šventę, bet, kaip pavyko, taip“, – pakalbinta „Būdo žemaičių“ sakė klubo pirmininkė.
Linksmino muzikantai
Šventėje koncertavo Mažeikių „Bočių“ bendrijos liaudiškos muzikos kapela „Pagunda“, vokalinis ansamblis „Bočiai“, „Sedos romansai“. Vakaro pabaigoje – Rūta Morozovaitė bei skrabalų virtuozas dainininkas Remigijus Šilinskas.
Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ
Autorės nuotraukos
