Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) neretai sulaukia asmenų klausimų, ar bus nustatyta negalia sergant vienokia ar kitokia liga, jeigu taip, tai kokia. Teiraujamasi, kokia invalidumo grupė bus nustatyta.
Atsakydami į šiuos klausimus norime paaiškinti, kad invalidumo grupės Lietuvoje nebenustatomos nuo 2005 m. vidurio. Tuomet įsigaliojusioje Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakcijoje sąvoką „invalidas“ pakeitė „neįgalusis“, o vietoj invalidumo grupių įteisinti neįgalumo (asmenims iki 18 metų) ir darbingumo (darbingo amžiaus asmenims) lygiai, neįgaliesiems numatyta nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų ir specialiuosius poreikius.
2005 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja asmens negalios vertinimo sistema, orientuota ne tik į sveikatos sutrikimus (kaip buvo iki tol), bet ir į asmens veiklumą, gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime. Nustatant darbingumo lygį pradėta kompleksiškai vertinti tiek medicininius (sveikatos būklę), tiek ir funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumo lygiui.
Šiandien asmens sveikata suprantama ne tik kaip ligos nebuvimas, o kaip visavertė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Todėl nuo 2014 m. liepos 1 d. darbingumo lygis pradėtas vertinti dar objektyviau ir individualiau – įvestas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas. Iš asmens atsakymų į klausimus įvertinama profesinė ir darbinė veikla, aplinkos prieinamumas (amžius, profesinė kvalifikacija, darbo patitis ir įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, fizinės, darbo ir ir informacinės aplinkos pritaikymas) bei veikla ir gebėjimas dalyvauti (mobilumas, pažinimas, bendravimo galimybės, savarankiškumas (savipriežiūra), kasdienė veikla. Tai yra privaloma informacijos dalis, kurios reikia, kad pagal nustatytus kriterijus būtų įvertintas darbingumo lygis.
Taigi tik pagal diagnozės pavadinimą atsakyti į klausimą, ar bus nustatyta negalia negalima. Kad būtų nustatytas darbingumo arba neįgalumo lygis, specialieji poreikiai, asmuo, turintis sveikatos sutrikimų, pirmiausia turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jį gydantį gydytoją, kuris, parengs siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Atkreipiame dėmesį, kad gydytojas siuntimą rengia tik tada, kai nustatyta tiksli diagnozė, baigtas asmens gydymas ir išnaudotos medicininės reabilitacijos priemones, tačiau išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, patvirtintų instrumentiniais, laboratoriniais ar kitais klinikiniais tyrimais.
Gydančio gydytojo parengtas siuntimas ir prie jo pridėti reikiami medicininiai dokumentai NDNT su asmens prašymu nustatyti darbingumo, neįgalumo lygius arba specialiuosius poreikius turi būti pateikti per 60 dienų. Jei siuntimas yra elektroninis ir gydytojas NDNT jį pateikia tiesiogiai, asmuo per nurodytą laikotarpį turi atvykti pateikti prašymą nustatyti jo negalią.
NDNT, pagal nustatytus kriterijus įvertinusi pateiktus dokumentus, per 15 darbo dienų priima sprendimą dėl asmens darbingumo ir neįgalumo lygių bei specialiųjų poreikių. Jeigu gydytojo parengtas siuntimas ir kiti medicininiai dokumentai yra netikslūs, neaiškūs ar prieštaringi, NDNT kreipiasi į gydymo įstaigas dėl papildomų medicininių dokumentų. Tokiu atveju NDNT sprendimą dėl negalios priima per 15 darbo dienų nuo jų gavimo datos.
Paaiškiname, kad nustatyti diagnozę, ją keisti, vertinti ligos eigą ir pan. nėra NDNT kompetencija. Atliekant negalios vertinimą vadovaujamasi gydytojo siuntime į NDNT pateikta informacija, o už pateiktų asmens medicininių dokumentų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. NDNT atsakinga už sprendimo dėl darbingumo ir neįgalumo lygių ir specialiųjų poreikių teisingumą ir pagrįstumą, asmuo – už jo paties pateiktos informacijos teisingumą.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
