Kasmet milijonus kartų visame pasaulyje atsisiunčiamosios mobiliosios sveikatingumo programėlės tapo šių laikų skaitmeniniais treneriais. Savotiškos virtualios sveikatos kortelės tampa gera savistebėsenos priemone, tačiau jų vartotojai turėtų būti budrūs, kad jautri informacija apie sveikatos būklę netaptų viešai prieinama.
„Šios aplikacijos seka pulsą, padeda fiksuoti suvartotas kalorijas, skatina judėti, gerti pakankamai vandens ar tiesiog rasti laiko pamedituoti – tai puiki pagalbinė priemonė rūpinantis sveikata. Tačiau atviras dalinimasis asmeniniais duomenimis verčia priminti ir apie galimą riziką, jei jie nutekėtų ar jais būtų pasidalinta komerciniais tikslais“, – sako draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.
Milijonai klientų visame pasaulyje
Vokietijos statistikos portalas „Statista“ skaičiuoja, kad pernai vien „Android“ operacinės sistemos vartotojai dešimt populiariausių sveikatingumo aplikacijų atsisiuntė apie 14 mln. kartų – tai būtų tarsi penkios Lietuvos, pradedant ką tik gimusiais kūdikiais ir baigiant seneliais.
„Pasaulinė „Android“ programėlių atsisiuntimo statistika rodo, kad pačios populiariausios yra savarankiško sportavimo programėlės, taip pat – svorio metimui ir kūno formavimui skirtos aplikacijos. Į populiariausiųjų dešimtuką patenka ir žingsniamačiai, fizinio aktyvumo bei sveikatos stebėjimui skirti skaitmeniniai įrankiai. Tuo tarpu „Apple“ naudotojams skirtoje sistemoje „iOS“ pernai ypač populiari buvo programėlė „Calm“, skirta miegui, nusiraminimui ir meditacijai“, – atkreipia dėmesį J. Krikščiūnė.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, 48 proc. Europos darbuotojų ne tik mano, kad stresas yra įprastas jų darbo vietoje, bet ir teigia, kad jis kaltas dėl 50–60 proc. dėl sveikatos sutrikimų praleistų darbo dienų.
„Stresas, įtampa, reikalavimas visą darbo laiką išnaudoti efektyviai kamuoja daugelį, todėl natūralu, kad siekdami geresnės gyvenimo kokybės žmonės išbando pačias įvairiausias priemones, tarp jų ir emocinei savistabai skirtas mobiliąsias programėles. Turint omenyje, kad ilgesnį laiką patiriamas stresas tampa lėtinio nuovargio, o šis savo ruožtu kitų aiškiai išreikštų fizinių bei emocinių negalavimų priežastimis, programėlių populiarumas neturėtų stebinti“, – pastebi specialistė.
Funkcionalios, patrauklios, ir lengvai valdomos mobiliosios programėlės skatina rūpintis savo sveikata, darbo ir poilsio bei mitybos režimu.
„Ypač biurų darbuotojai dažnai kenčia dėl netaisyklingos laikysenos, stuburo, kitų problemų, patiria įtampą ir stresą, o tai neišvengiamai atsiliepia darbo kokybei bei efektyvumui. Iškalbingas vien tas faktas, kad darbe kavos, o ne vandens esame linkę gerti gerokai daugiau negu rekomenduojama“, – sako specialistė.
Tačiau silpnoji kai kurių programėlių vieta, kaip vasario mėnesį atskleidė „Wall Street Journal“, yra dalinimasis jautriais sveikatos duomenimis be vartotojo sutikimo. Pernai Elektros ir elektronikos inžinierių institutas JAV paskelbė, kad kai kurios sveikatingumo programėlės neatitinka Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų saugumo reikalavimų.
Pasak J. Krikščiūnės, tai nereiškia, kad sveikatingumo programėlių reikia atsisakyti, tačiau būtina įvertinti tiek jų gamintojų patikimumą, tiek prašomą prieigą prie kitų telefone esančių duomenų, taip pat kritiškiau vertinti, kokius duomenis joms atskleidžiame apie savo sveikatos būklę.
Darbuotojai save lepina nesveikais dalykais
Pasak J. Krikščiūnės, tempimo pratimus atliekantis, laiptus vietoje važiavimo liftu besirenkantis ar žingsnelius per pietų pertrauką „renkantis“ bendradarbis jau neturėtų nieko stebinti. Iš kitos pusės, BTA iniciatyva atlikta apklausa patvirtino, kad Lietuvos darbuotojų įpročiai darbe nėra džiuginantys: 45 proc. darbuotojų išgeria daugiau kavos nei rekomenduoja specialistai, penktadalis darbuotojų nepietauja arba pietauja nereguliariai, o trečdalis itin dažnai lepinasi užkandžiais.
Draudikai pastebi, kad nors sveikatos draudimas nuolat populiarėja ir privačiame, ir viešajame sektoriuje, ne mažiau svarbu palaikyti įpročius keisti pasiryžusius darbuotojus.
„Darbo metu svarbu ne tik daryti pertraukėles, bet ir tinkamai jas išnaudoti – prasieiti, pamankštinti akis, išsijudinti, atitrūkti nuo įprastų reikalų ar stresą keliančių situacijų. Sveikatingumo aplikacijų pliusas yra tai, kad jos dažnai nereikalauja jokios specialios įrangos ar atskiros erdvės, skatina kūrybiškumą ir maksimalų aplinkos išnaudojimą“, – teigia ji.
Tačiau, anot J. Krikščiūnės, užsiimant fizine veikla ar atsipalaidavimo praktikomis, ne mažiau svarbu rūpintis ir mitybą: skirti pakankamai laiko pavalgyti, tą daryti reguliariai ir, jei įmanoma, ne darbo vietoje, o bent minimaliai pakeitus aplinką.
Lrt.lt
