Darbo paieškos sėkmė priklauso ne tik nuo darbo ieškančiojo turimų kompetencijų, sukauptos darbo patirties, įgyto išsilavinimo, įgūdžių, bet ir nuo asmeninių savybių – charakterio, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nepaisydami kandidato titulų, pasiekimų ar intelektinių gebėjimų, darbdaviai dažnai pirmenybę teiks supratingam, empatiškam, draugiškam ir bendraujančiam kandidatui, turinčiam stiprius tarpasmeninius įgūdžius (angl. soft skills)“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė. Specialistė dalijasi įžvalgomis, kurios gali padėti siekti sėkmingesnės karjeros.
Kodėl darbdaviai vertina tarpasmeninius įgūdžius?
Šios savybės yra svarbios net ir tokiose darbo pozicijose, kuriose tiesiogiai nesusiduriama su klientais, nes samdomas darbuotojas niekuomet nedirba vienas. Stiprūs tarpasmeniniai įgūdžiai padeda sklandžiau bendradarbiauti su darbdaviais, kolegomis, prekybininkais ir tarpininkais. Tokie darbuotojai geba aiškiai išreikšti mintis, perteikti idėjas, išklausyti kitus. Jie dažniau demonstruoja pozityvų nusiteikimą darbe, o tai padeda kurti sveiką atmosferą kompanijos viduje.
Darbdavys vertina tarpasmeninius įgūdžius įvaldžiusius kandidatus, nes jie ne tik puikiai susitvarko su užduotimis, bet ir paverčia biurą malonesne vieta darbui. Žinoma, tai prisideda ir prie kompanijos sėkmės – atsakingi žmonės gali vieni kitais pasikliauti ir bet kada prašyti pagalbos, laikosi terminų ir laiku įvykdo užduotis. Sulaukiant palaikymo kolektyve, didėja darbo motyvacija ir pasitenkinimas juo, o tai taip pat prisideda prie sėkmės.
Kaip atskleisti savo tarpasmenines savybes?
Pademonstruoti įgytus tarpasmeninius įgūdžius galima viso darbo paieškos proceso metu. Pirmiausia, jie surašomi gyvenimo aprašyme. Čia nereikėtų išsiplėsti, galima paminėti 3–5 savo turimas savybes, kurios labiausiai susijusios su siekiamomis pareigomis. Įmonei rašomame motyvaciniame laiške galima skirti porą sakinių paminėti, kaip tarpasmeniniai įgūdžiai atsispindi tavo veikloje (pvz., „lengvai prisitaikau prie kintančių aplinkybių, atlikdamas praktiką įmonėje x, dirbau net trijose skirtingose komandose su įvairiais projektais ir visuose savo dalį atlikau laiku“).
Galiausiai savo tarpasmeninius įgūdžius galėsi atskleisti darbo pokalbio metu. Jei paminėjote juos savo gyvenimo aprašyme, tuomet labai didelė tikimybė, kad sulauksite klausimo apie tai. Pasiruošk trumpą istoriją, kaip tavo išvardyti tarpasmeniniai įgūdžiai atsiskleidžia kasdieniame gyvenime. Nepamirškite, kad viena yra tai, ką pasakojate (turinys), visai kita – kaip tą darote. Darbdavys vertina ne tik jūsų žodžius. Jei pasakosite, kokie esate komunikabilūs, tačiau vengsite pašnekovo žvilgsnio, į klausimus atsakinėsite itin trumpai ir neplėtosite pokalbio, taps pakankamai aišku, kad visgi komunikabilumu nepasižymite. Kita naudinga savybė – savikritiškumas, savo kompetencijos ribų suvokimas. Bet jei tokią savybę įvardysite, o darbo pokalbio metu be sustojimo girsitės savo pasiekimais, tik sukelsite darbdavio pašaipą.
Žinoma, kiekvienai darbo vietai reikalingi įgūdžiai šiek tiek skiriasi, tad įsitikinkite, kad nuosekliai perskaitėte skelbimą prieš akcentuodami savo geriausias savybes. Pateiksiu 5 pagrindines tarpasmenines savybes kartu su įgūdžiais, kuriuos galima naudoti prisistatant ir kurių galima pasitreniravus įgyti. Nepakanka darbdaviams patinkančias savybes surašyti savo gyvenimo aprašyme. Kadangi atrankos procesai nuolat tobulėja, kuo svarbesnės pareigos, tuo daugiau dėmesio skiriama atrankai. Taigi, bet koks melas išaiškėtų dar prieš pasirašant darbo sutartį.
Ką daryti, jei nujaučiate, kad neturite darbui reikalingų savybių?
Jei jaučiate, kad nepasižymite savybėmis, kurias norėtumėte turėti, neverta nusiminti – nemažą dalį jų galima įgyti: galima ugdyti pasitikėjimą savimi, komunikacijos įgūdžius, mokytis planuoti laiką ir dirbti efektyviai, semtis žinių apie komandinio darbo organizavimą bei vadovavimą, mokytis aktyvaus klausymo, logikos pagrindų. Tai daryti verta, ir kuo anksčiau pradedate – tuo geriau naujosios savybės integruosis į jūsų asmenybę. Raj’us Chetty JAV atliko tyrimą, kuriuo įrodyta, kad vaikai, kurie darželyje daugiau laiko mokėsi socialinių įgūdžių, kurie geriau sutarė su bendraamžiais, baigę aukštąją mokyklą, uždirbo gerokai daugiau.
Mokytis naujų dalykų visada yra gerai. Tik prieš pradedant tai daryti, kad mokymasis duotų naudos, svarbu sau aiškiai atsakyti į 2 klausimus:
1. Kaip šie įgūdžiai man padės, kur aš juos naudosiu? Tik darbe, o galbūt pravers ir kasdienėse situacijose?
2. Jei tai reikalinga tik vienai darbo pozicijai, ar aš noriu dėl jos keistis? Pavyzdžiui, jei nemėgstu bendrauti su žmonėmis, ar, pasimokęs bazinių komunikacijos įgūdžių, tikrai norėsiu kasdien susidurti su daug skirtingų žmonių?
Kartais norėdami gauti darbą taip susikoncentruojame į jį ir į darbdavio norus, kad pamirštame savuosius, pradedame save apgaudinėti – to daryti nevalia.
Kad darbo paieškos būtų sėkmingos, reikia tam pasiruošti. Nuo vasario 21 d. VGTU prasideda didžiausias ir ilgiausiai trunkantis universiteto renginys „Karjeros dienos 2019“. Kovo 1–31 dienomis vyks atviros paskaitos, kuriose savo istorijomis bei gyvenimo patirtimi dalinsis žurnalistas Andrius Tapinas, nuomonės formuotojas Paul de Miko, verslininkas Benediktas Gylys ir kiti, o kovo 14 d. studentai laukiami didžiausioje sostinėje vykstančioje kontaktų mugėje, kur vienoje vietoje susiburs per 100 organizacijų.
Lrt.lt
