Chameleonai garsėja tuo, kad geba keisti savo odos spalvą, ir tokiu būdu prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau šie driežai turi ir daugiau įdomių savybių. Viena jų – jie švyti.
Tai paaiškėjo atlikus naują tyrimą, kuris buvo paskelbtas žurnale „Scientific Reports“. Tai vienas pirmųjų atvejų, kai mokslininkai nustatė stuburinio gyvūno švytėjimą. Baltymai, pigmentais ir kitos medžiagos, kurios sudaro kaulus, leidžia jiems švytėti apšvietus chameleonus ultravioletiniais spinduliais.
Iki šiol buvo žinoma, kad 75 procentai giliuose vandenyse gyvenančių sutvėrimų geba švytėti tamsoje, todėl ši švytėjimo savybė yra būdinga vandens gyvūnams. Tačiau biogeninis švytėjimas yra itin retas sausumos stuburinių gyvūnų tarpe.
Pirmą kartą švytintis stuburinis gyvūnas buvo atrastas vos prieš porą metų Amazonės džiunglėse – tai buvo švytinti varlė. Šių metų sausio 15 dieną Vokietijos mokslininkų komanda paskelbė straipsnį, kuriame aprašė chameleonus, kurių kaulai švyti tamsoje. Jie išbandė ultravioletinius spindulius su 160 chameleonų, priklausančių 31 skirtingai Calumma chameleonų rūšiai, paplitusiai Madagaskare. Mikrokompiuterinės tomografijos bandymai parodė, kad šių driežų kaulai švyti mėlyna spalva ir šis švytėjimas prasiskverbia pro jų odą.
Ant snukių veidų galima rasti mažus, apvalius kaulinius išsikišimus. Be to, šie driežai turi keturis plonus odos sluoksnius, kurie turi skirtingus pigmentus ir padeda chameleonams keisti spalvas. Kuomet mokslininkai ultravioletiniais spinduliais apšvietė chameleonus, minėti kauliniai išsikišimai švytėjo – ne tik išorėje matoma jų dalis, bet ir nematoma dalis, esanti po oda.
Tyrimo autorius doktorantas Davidas Protzelis sako, kad jie vos galėjo patikėti savo akimis: apšvietus ultravioletiniais spinduliais, dauguma chameleonų švytėjo mėlynai, o kai kurie švytėjo ne tik galvos srityje, bet ir visu kūnu. Mokslininkai sako, kad tarpeliai tarp kaulinių išsikišimų buvo tarsi „langai“, kurie padėjo ultravioletiniams spinduliams pasiekti kaulus, kurie juos sugėrė.
Mitai ir tiesa apie spalvas
Chameleonai gali keisti spalvas dėl daugelio veiksnių. Nuotaikos pasikeitimas, greičiausiai iššauktas baimės ar pykčio, gali lemti spalvos pakitimą – taip pat temperatūrų pokyčiai, drėgmė ir gaunamos šviesos kiekis. Patinai dažniausiai stengiasi būti ryškesni, kad priviliotų pateles ir įtvirtintų savo dominavimą. Tuo tarpu kiti pasikliauja ne tokiais ryškiais rudais ir pilkais atspalviais.
Spalvos pasikeitimas taip pat gali rodyti, ar patelei patinka patinas, ar jį atstumia – o taip pat gali rodyti nėštumą. Tačiau chameleonai negali tiesiog pakeisti spalvos į tokią, kokios jie nori, jie taip pat negali tiksliai atkartoti savo aplinkos.
Driežas, esantis ant spalvomis persmelkto paviršiaus, negalės atkartoti jo ir tapti spalvingu, it karuselė, judančiu objektu. Vietoje to, chameleonai turi tam tikras spalvas ir jų derinius, kuriuos gali naudoti. Nerviniai impulsai ir hormonų pakitimai gali lemti jų odos išsiplėtimą ar susitraukimą – ir sulieti skirtingas spalvas bei jų derinius.
Tačiau mokslininkai tiksliai nežino, kodėl chameleonų kaulai švyti tamsoje. Kadangi yra tam tikra kaulinių išsikišimų švytėjimo tendencija, gali būti, kad ji yra skirta kitiems chameleonams – kad jie galėtų atpažinti tos pačios rūšies chameleoną.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad patinai turi daugiau kaulinių išsikišimų, nei patelės – o tai gali reikšti pasirengimą poravimuisi. Švytėjimas tamsoje taip pat gali būti panaudojamas apsisaugant nuo pernelyg daug saulės spindulių, paslėpti juos nuo ultravioletinių spindulių aptikimo, pritraukti priešingos lyties chameleonus poravimuisi ar atbaidyti grobuonis. Tačiau gali būti, kad netolimoje ateityje mokslininkai atras žymiai daugiau tamsoje švytinčių sutvėrimų.
Parengta pagal „National Geographic“.
Technologijos.lt
