Kad ir kaip aršiai prancūzai kovotų dėl savo tautos pasididžiavimo – kruasanų, – šiandien minėti skanėstai kepami ir yra populiarūs visame pasaulyje. Maža to, Sausio 30-ąją šis subtilus delikatesas mini savo gimtadienį – tądien švenčiama Tarptautinė kruasano diena.
Kova dėl sviestinių ragelių tęsiasi nuo neatmenamų laikų
Nors daugumos kepinių laurai priklauso Prancūzijai, subtiliojo kruasano atsiradimo istorijoje ryškią žymę paliko ir Austrijos konditeriai. Beje, į ją įsipainiojusi ir Austrijos princesė Marija Antuanetė. Ištekėjusi už Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI, ji taip ilgėjosi savo tėvynėje taip pamėgtų sviestinių ragelių, jog jos pavaldiniams neliko nieko kito kaip tik sukurti prancūziškąją kopiją.
Prabėgus ne vienam šimtmečiui prancūzai buvo tokie atkaklūs, kad nuo 2012-ųjų kruasanai buvo netgi įtraukti į Saugomo geografinio statuso produktų sąrašą. Tai reiškia, jog sviestinės tešlos burnoje tirpstantys rageliai, o tiksliau jų originalas, sutinkamas tik Prancūzijoje. Vietiniai gyventojai, o ypač konditerijos atstovai, kruasanus laiko ne tik Prancūzijos simboliu, bet ir kulinarinio paveldo šedevru.
Kad ir kaip aršiai prancūzai kovotų dėl savo tautos pasididžiavimo, šiandien skanieji kruasanai kepami ir yra populiarūs visame pasaulyje. Maža to, Sausio 30-ąją šis subtilus skanėstas mini savo gimtadienį, mat tądien švenčiama Tarptautinė kruasano diena.
Kaip išsirinkti skaniausią kruasaną?
Lietuvoje taip pat galima rasti pačių įvairiausių rūšių sviestinių ragelių, tarp kurių – ir kepamų pagal originalų receptą, atkeliavusį tiesiai iš Prancūzijos.
Daugybę metų narstanti konditerijos paslaptis, „IKI“ kepyklų vadovė Nijolia Juchnevič tikina, kad atskirti, ar kruasanas yra šviežias, išties nėra sunku, tereikia įsidėmėti vieną kriterijų.
„Šviežias kruasanas turi traškėti, o viduje turi matytis daugybė plonų sluoksnių. Ką tik iškeptas ir dar šiltas kruasanas yra nuostabaus skonio. Jame visuomet jausite lengvą sviesto skonį, jis bus purus, minkštas ir žavės savo meistriška sluoksnių struktūra“, – dalijasi ji.
Daugelyje šalių kruasanai yra neatsiejami pusryčių palydovai, pasiduodantys įvairioms kulinarinėms interpretacijoms. Retas kuris gali atsispirti įvairiais įdarais pagardintiems sviestiniams rageliams, o didesni gurmanai juos tobulina į vidų įdedami šviežių daržovių, griežinėlį kumpio, riekelę sūrio ar kitų gardžių ingredientų.
N. Juchnevič teigimu, jei kruasano nespėjote suvalgyti iš vakaro, jis gali puikiai tikti kitos dienos pusryčiams bei siūlo paprastą ir greitai pagaminamą receptą.
Kruasanai gardžiam rytui
Reikės:
- 2 vnt. kruasanų;
- 1 pomidoro;
- 4 griežinėlių kumpio;
- saujos tarkuoto kietojo sūrio;
- Bešamelio padažo (jam reikės: 2 valg. šaukštų sviesto, 1 valg. šaukšto miltų, 250 ml pieno arba grietinėlės, 0,5 arb. šaukštelio muskato riešuto, druskos, pipirų).
Gaminimas:
Pirmiausiai pasiruoškite Bešamelio padažą.
Puode ant silpnos ugnies išlydykite sviestą, suberkite miltus ir lėtai maišykite, kol masė taps auksinės spalvos. Palaipsniui pilkite pieną arba grietinėlę, nuolat maišykite – netrukus masė įgaus padažo konsistenciją. Įberkite šiek tiek druskos, pipirų ir truputį tarkuoto muskato. Išmaišykite. Padažas turi būti vientisas, kreminės konsistencijos.
Kruasanus perpjaukite išilgai. Vieną ragelio pusę patepkite Bešamelio padažu ir uždėkite du griežinėlius kumpio. Mėgstantiems valgyti sočiau, ant mėsos galima darsyk užtepti padažo. Toliau dėkite griežinėliais pjaustytą pomidorą ir uždenkite ragelį likusia jo dalimi. Įdarytą kruasaną apibarstykite tarkuotu sūriu. Tą patį pakartokite ir su kitu kruasanu. Paruoštus ragelius pašaukite į įkaitintą 150 laipsnių orkaitę ir kepkite 10–15 min.
Lrt.lt
