Marcinkevičius




Dr. Rainer K. Silbereisen: „Jaunimo nedarbo priežastis – itin sparti technologijų kaita“

Daugmaž nuo 8 dešimtmečio mokslus bandoma matuoti pagal jų poveikį visuomenei. Socialiniai mokslai neretai turi pagrįsti savo reikalingumą – jų poveikį ypač sunku nustatyti dėl to, kad šie labiausiai sietini su visuomenės lavinimu, pažinimo ugdymu, gyventojų būklės gerinimu. Tačiau profesorius dr. Raineris K. Sibereisenas iš Vokietijos atkreipia dėmesį į kelis veiksnius, padedančius kur kas geriau suvokti socialinių mokslų naudą.

Jenos universiteto (Vokietija) profesorius dr. Raineris K. Silbereisenas – Taikomųjų mokslų plėtros centro (CADS) direktorius, buvęs Tarptautinės psichologijos mokslų sąjungos prezidentas, vyriausiasis Tarptautinio psichologijos žurnalo redaktorius. Psichologas atlieka tarpdisciplininius tyrimus apie socialinių pokyčių vaidmenį žmonių raidoje: imigrantų sukultūrėjimą, psichologinį verslumo vystymąsi, probleminio paauglių elgesio prevenciją.

Profesoriaus teigimu, mokslas iš esmės – tai žmogaus siekis suprasti tam tikrus procesus ar perprasti konkrečią temą, pritaikant metodikas, kurios nustato priežasčių-pasekmių ryšį. Metodologijos atžvilgiu skirtumo tarp gamtos ir socialinių mokslų nėra. Tačiau socialinių mokslų santykis su kitais mokslais, pasak R. K. Silbereiseno, – kompleksinis klausimas, į kurį reikia išsamiai atsakyti Vyrauja nuomonė, kad gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslai yra perspektyvūs, pažangūs, tuo tarpu socialinių mokslų nauda sunkiai nustatoma. 

„Tiesą sakant, nūdien šios disciplinos nėra taip labai nutolusios viena nuo kitos, nes vis dažniau susiduriama su tarpdisciplininiais tyrimais, sujungiančiais kelias mokslo sritis. Visame pasaulyje atliekami tyrimai dabar aprėpia daug su konkrečia tema susijusių disciplinų. Pavyzdžiui, siekiant ištirti klimato kaitos priežastis nebesiremiama vien meteorologija, o tiriant žemės drebėjimą – tik ugnikalnių tyrimais: į tyrimus įtraukiama psichologija, inžinerija ir kitų pakraipų mokslai. Būtent dėl to jauniems tyrėjams vis labiau būdingas tarpdisciplininis požiūris“, – kalbėjo profesorius.

Nors mokslų prigimtis nebėra tokia skirtinga, tačiau įprasta, kad gamtos moksluose dėmesys kreipiamas į tam tikrus atradimus, laimėjimus, o socialiniuose moksluose didžiausi pasiekimai sunkiai sutelpa į skaičius.  Geresnis visuomenės ar savęs supratimas, geresni komunikaciniai bei organizaciniai gebėjimai, kuriais pasižymi mokytos visuomenės, – visa tai yra sociologijos nuopelnai. Tad didžiausias skirtumas slypi siekiant nustatyti, rodos, tokią abstrakčią socialinių mokslų teikiamą naudą. 

„Jei pažvelgtume į praeitį, daugiausia naudos visuomenei didžiuliu išradimų skaičiumi bei laimėjimais atnešė inžinerija ir medicina – tą liudija begalės patentų. Be to, gamtos mokslų pasiekimai yra kur kas dažniau aprašomi žiniasklaidoje, nes šie yra istorijos ar net visuomenėse gajų stereotipų dalis, – teigė R. K. Silbereisenas. – Sociologai paprastai nekuria institucijų, nesiviešina žiniasklaidoje, neįsitraukia į politiką. Tačiau socialiniai mokslai privalo kur kas dažniau, nei įprasta, rodyti savo pasiekimus, o žiniasklaida – šiais domėtis.“

Visuomenėje yra daugybė ypač svarbių socialinių problemų, kurioms būtinos tarpdisciplininės sociologų įžvalgos. Viena jų – senstanti populiacija. Kita – migracija: galite uždaryti sienas, tačiau žmonės migravo po pasaulį nuo pačių seniausių laikų. Dar viena problema – jaunimo nedarbas, kurio priežastys – itin sparti technologijų kaita bei tai, jog didžiausias profsąjungų dėmesys paprastai skiriamas seniems darbuotojams. 

„Tyrimais įrodyta, kad, jei būdamas jaunas nedirbi metus, tai, jau suaugus, reiškia dar bent kelerius metus nedarbo: nedirbdamas jaunystėje neįgysi reikiamų įgūdžių bei kompetencijų, kas praverstų norint būti sėkmingu suaugusiuoju. Kai kurių agentūrų siūlomos pašalpos – ne išeitis: privalu vystyti jaunimo gebėjimus“, – socialinio mokslo įžvalgomis dalijosi psichologas.

Profesoriaus teigimu, vienas būdas nustatyti socialinių mokslų naudą – pasinaudoti „Google“. Pavyzdžiui, vien Didžiojoje Britanijoje yra apie 35 tūkst. įvairius tyrimus atliekančių sociologų, kurie minimi ar cituojami įvairių institucijų – universitetų, bibliotekų, privačių įmonių, valdžios institucijų ar kitų organizacijų – tinklalapiuose. 

„Pavyzdžiui, aš pats esu paminėtas daugiau nei 45 tūkst. kartų, – šypsojosi R. K. Silbereisenas. – Tokiu būdu galima bent teoriškai palyginti įvairių nuorodų – į tyrimus, patentus, išradimus, mokslininkus – kiekvienoje mokslo srityje skaičių. Skirtumas tarp socialinių bei gamtos mokslų praktiškai išnyksta.“

Britų sociologai šaliai kasmet sukuria naudos už daugmaž 30 mlrd. eurų. Kaip? Visų pirma samdomi mokslininkai moka mokesčius kaip ir bet kuris kitas visuomenės narys. Tačiau ypač svarbios yra sociologų įžvalgos. Pavyzdžiui, sociologas gali pasiūlyti pritaikyti vaikų darželių dizainą, kuris geriau atitiktų vaikų poreikius. Kas atsitinka? Šios įžvalgos gali būti panaudotos spaudoje, o vėliau tapti pagrindu parašyti knygą ar sukurti TV laidą apie geresnį vaikų auklėjimą. Tuo tarpu geresnis auklėjimas užtikrina didesnius pasiekimus mokykloje, taigi – aukštesnį tam tikrų mokyklų vertinimą bendrame reitinge ir netgi – mažesnį skyrybų skaičių, šiems vaikams tapus tėvais. Ir visa tai galima apskaičiuoti!

Nežinomybė – kasdienio gyvenimo palydovė

Pasak R. K. Silbereiseno, šiandien kiekvienam iš mūsų būdinga justi nežinomybę dėl svarbių – su šeima ar karjera susijusių – gyvenimo sprendimų. Dėl to iš dalies kalti daugialypiai ir sparčiau nei bet kada greitėjantys socialiniai pokyčiai. Didžiausi iššūkių kaltininkai – su globalizacija besisiejantys politiniai pokyčiai, ekonominė rizika, demografinė kaita, migracija ir pan. Šių pokyčių poveikis individams yra sudėtingas ir daugialypis. Nežinomybė išmuša iš vėžių, ypač kalbant apie vietos pasaulyje ir tapatybės paieškas.

„Visuomenės, kultūros, aplinkos sąlygos kinta nuo pat žmonijos gyvavimo pradžios. Socialinius pokyčius galėtume skirstyti į radikalius arba įvykstančius palaipsniui. Palaipsniui vykstantys pokyčiai gali trukti dešimtmečius ar šimtus metų, o radikalūs pokyčiai – įvykti kad ir pernakt. Pokyčiai vystosi visuomenės institucijose, technologijų plotmėje, politinėje sistemoje bei kitur, o su jais susidūrę žmonės privalo prisitaikyti, – kalbėjo profesorius. – Mane labiausiai domina, kaip būtent žmonės elgiasi susidūrę su nestabilia situacija socialiniu lygmeniu: kai tai, ką dauguma buvo pripratę daryti, nebetenka vertės, tam tikras elgesys staiga tampa nepriimtinas, turtas netenka vertės ir panašiai. Įdomu, ar žmonės dėl to kenčia, ir, jei taip – ar visi? Ir, galiausiai, ar kam nors tai naudinga?..“

Kas yra didžiausi pokyčių kaltininkai?

Neretai, kai tarp autoritetų propaguojamų žmogiškųjų vertybių ir to, kas vyksta visuomenėje, atsiranda prieštaravimų (pvz., pradeda trūkti prekių, paslaugų, karjeros galimybių ar pan.), nusistovėjusi sistema ilgainiui ima byrėti. Tačiau minėtieji neatitikimai gali gyvuoti gana ilgai: visuomenei priklausantis individas linkęs paklusti sistemai ir vengti pokyčių, todėl ilgą laiką yra jai ištikimas. Tačiau suirus nusistovėjusiai tvarkai, įprastai sistemai, individą apninka nepakeliama nežinomybė: ką daryti su savo karjera, ar mano pasiekimai dar ko nors verti, ko galėčiau tikėtis?.. 

Vienas iš palaipsniui vykstančių pokyčių šiandien yra klimato kaita. Dėl to kalti tiek gamtos ciklai, tiek žmogaus įtaka. Ozono skylė atmosferoje akivaizdžiai užsivers – dėl to galime kaltinti pramonę, technologinį progresą, įžvalgų trūkumą – tačiau negalime kaltinti jokio konkretaus žmogaus. Tuo tarpu radikaliems pokyčiams būtų galima priskirti ekonominę krizę Europoje, Berlyno sienos griūtį ir pan.

„Dešimtmetį trukusio tyrimo metu palyginamuoju būdu analizavome, kaip kinta žmonių siekiai augant ekonominių jėgų sukeltam nedarbui. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog nežinomybės jausmas kiekvieną užklumpa nevienodai, bet dauguma stengiasi įveikti iššūkius įsitraukdami, o ne šiuos ignoruodami, – teigė profesorius. – Nežinomybę lydinčių neigiamų veiksnių padariniai kinta priklausomai nuo gyvenamosios vietos: nežinomybės jausmas silpnesnis tais atvejais, kai respondentai gyvena aukštu nedarbo lygiu pasižyminčiose vietovėse arba jei šalies pašalpų sistema užtikrina didelę paramą net ir ištikus krizei.“

Profesorius dr. Raineris K. Silbereisenas šių metų liepos 13 d. viešėjo ir Vilniuje, 24-oje Tarptautinėje elgesio raidos tyrimų draugijos konferencijoje, kurioje skaitė pranešimą temą „Kova su socialiniais ir ekonominiais iššūkiais – palyginimai tarptautiniu mastu (angl. Dealing with Challenges of Social and Economic Change – International Comparisons).

Bernardinai.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode