Europos finansinė parama jau seniai yra viena pagrindinių Lietuvos žemės ūkio ramsčių, o Lietuvos Kaimo plėtros programos priemonių gyvendinimo taisyklės užtikrina, kad parama būtų skirta geriausiems projektams. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa kviečia pradedančius ir patyrusius ūkininkus teikti paramos paraiškas, tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai atkreipia dėmesį, kad įgyvendinimo taisyklėse yra pakeitimų.
Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros departamento vyriausiasis specialistas Jonas Pupius pastebėjo, kad gautas paraiškų kiekis per vykusius paramos paraiškų priėmimus pagal veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo labai didelis: „Pastebime, kad Lietuvos kaimo plėtros programa tarp ūkininkų ir kitų subjektų, dirbančių žemės ūkio srityje, tampa vis populiaresnė. Tam įtakos, matyt, turėjo ne tik augantis ūkininkų verslumas, bet ir pakitusios paramos sąlygos, suteikiančios galimybę gauti finansavimą daugiau norinčiųjų.“
Pagrindinė priemonė, skirta investicijoms į žemės ūkio valdas – buvusi priemonė „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Šiai priemonei įgyvendinti skirta daugiau kaip 429 mln. eurų, iš kurių 279 mln. eurų skirti 2014–2016 m. paramos paraiškų priėmimui. Pasak J. Pupiaus, siekiant kuo racionaliau panaudoti skiriamas lėšas, šiemet smulkesniems ūkiams, besikreipiantiems dėl paramos iki 50 000 eurų, paskelbtas atskiras paraiškų priėmimas. Besikreipiantiems didesnės paramos, skiriamo finansavimo dydis nuo šių metų tiesiogiai priklausys nuo jų ūkio dydžio pagal standartinę sukuriamą produkcijos vertę.
Kaip ir praėjusiuose programavimo laikotarpiuose parama numatyta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – ūkininkams iki keturiasdešimties metų, pirmą kartą pradedantiems užsiimti žemės ūkio veikla, kai jų žemės ūkio valda ir ūkis registruoti ne anksčiau kaip metai iki paraiškos pateikimo: tam programoje numatyti beveik 65 mln. eurų, o paramos suma nuo 2016 metų gali siekti 40 tūkst. eurų, taip išplečiant galimų paramos gavėjų ratą. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje buvo atlikta ir tam tikrų lengvinančių pakeitimų, kurie taip pat atsispindės ir 2016 metų paramos paraiškų priėmimui skirtose nuostatose. Bus atšauktas buvęs privalomas reikalavimas išklausyti minimalius ūkininkavimo pradmenų kursus tiems, kurie įgijo aukštąjį ar profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą. Taip pat bus panaikinamas pirmumas besikuriantiems padalintose valdose, nes šio kriterijaus patikrinimas reikalauja daug administracinių išteklių.
Kalbant apie paramą smulkiesiems ūkiams, kurių ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, paraiškos teikimo momentu yra ne mažesnis kaip 4000 eurų ir ne didesnis kaip 7 999 eurų, iš viso numatyta beveik 17 mln. eurų Šios priemonės išskirtinis bruožas – avansas siekia net 80 proc. visos galimos paramos sumos, o suteikiamas finansavimas siekia 15 tūkst. eurų. Už juos leidžiama įsigyti statybinių medžiagų, ūkinių gyvūnų, daugiamečių augalų, finansuoti statybos, technikos, bendrąsias išlaidas.
Pagrindine pareiškėjų klaida Jonas Pupius laiko neatsakingą dokumentų pateikimą: „Dažnai paraiškos yra užpildytos netinkamai, trūksta esminių dokumentų, kuriuose būtų pagrindžiama dabartinė žemės ūkio veikla, turima arba nuomojama žemė. Visada rekomenduoju susipažinti su visais Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos reikalavimais ir atrankos kriterijais, kuriuos galite rasti Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu zum.lrv.lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra.“
Press
