Lietuvoje vėžiu kasmet suserga apie 18 tūkstančių žmonių ir apie 8 tūkstančius žmonių nuo jo miršta. Dažniausiai ši liga nustatoma vyresniems kaip 65 metų žmonėms, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau sergančiųjų sudaro jauni, darbingo amžiaus žmonės.
Vėžys yra klastinga liga. Pirminėse ligos stadijose, kai navikas yra mažas ir neišplitęs, žmogus nejaučia jokių simptomų. Vėlesnėse ligos stadijose, kai navikas auga, pradeda spausti aplinkinius nervus, kraujagysles ir organus arba metastazuoja į kitas kūno vietas, pasireiškia atitinkami simptomai ir tik tada kreipiamasi į gydytojus.
Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai liga nustatoma ankstyvojoje stadijoje iki pasireiškiant simptomams. Tačiau kaip įmanoma diagnozuoti ligą, kai pacientas nejaučia jokių simptomų? Tam yra skirtos daugelyje Europos Sąjungos valstybių vykdomos vėžio prevencinės programos. Vėžio prevencinės programos – tai didelių gyventojų grupių profilaktiniai tyrimai, kuriais siekiama aptikti ankstyvos stadijos vėžį ar ikivėžinius pokyčius. Tiriamųjų grupę sudaro tam tikro amžiaus žmonės, kurie nejaučia jokių ligos simptomų ir laiko save sveikais. Svarbiausias šių programų tikslas – apsaugoti gyventojus nuo mirties dėl vėžio, o patikros dėl gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio tyrimai leidžia sustabdyti ligos vystymąsi. Dėl to patikros dėl vėžio programos turėtų būti įtrauktos į kiekvieno gyventojo asmeninį sveikos gyvensenos principų sąrašą ir jokiu būdu negali būti traktuojamos kaip „ligų ieškojimas“. Maža to, vėžio diagnozė jau seniai nėra mirties nuosprendis. Aptikus jį ankstyvoje stadijoje ir taikant efektyvų gydymą nemaža dalis pacientų išgyvena 10 ir daugiau metų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje yra vykdomos 4 vėžio prevencijos programos – krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos. Nustatyto amžiaus gyventojai, apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, gali nemokamai išsitirti dėl vėžio. Norėdami dalyvauti programose, gyventojai pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, nusiųs atlikti atitinkamus tyrimus.
Gyventojų atrankinės patikros tyrimai šiuo metu vykdomi tik dėl 4 lokalizacijų vėžio. Moksliškai įrodyta, kad šie tyrimai mažina mirštamumą nuo tos lokalizacijos vėžio ir kad tyrimų nauda esmingai viršija galimus ekonominius nuostolius tiriant didelį skaičių žmonių, iš kurių dalis gali niekada nesusirgti vėžiu.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa
Ši programa Lietuvoje buvo pradėta vykdyti 2004 m. liepos mėn. Ji yra skirta 25–60 metų moterims, kurios 1 kartą per 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio.
Patikros metu moterims yra atliekamas paprastas ir neskausmingas citologinis tyrimas – PAP (atradėjas Papanikolau) testas. Jo metu paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kaklelio kanalo. Sterilia medine mentele ar švelnia šluotele lengvai brūkštelėjus per kaklelio paviršių paimama tiriamoji medžiaga ir užtepama ant stikliuko – taip gaunamas gimdos kaklelio tepinėlis. Tepinėlis yra siunčiamas į laboratoriją ir tiriamas mikroskopu. Jei PAP testas ikivėžinių pokyčių nerodo, tyrimas kartojamas po 3 metų. Jei gautas rezultatas neinformatyvus (pavyzdžiui, dėl nekokybiškai paimto tepinėlio ar kitos priežasties laboratorija negali duoti aiškaus atsakymo), tyrimas nemokamai kartojamas. Nustačius ikivėžinių pakitimų, pacientei atliekami papildomi tyrimai siekiant patikslinti diagnozę.
PAP testo tikslas – ne tik patikrinti dėl vėžio, bet ir sužinoti, ar yra pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse. Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės ląstelių. Tokie pakitimai bėgant laikui gali išnykti savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Tai gali trukti net 10–20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys.
Patikros metu aptikus pakitimų gimdos kaklelyje, atliekami papildomi tyrimai (paimamas audinio gabalėlis – biopsija) ir ginekologinė apžiūra diagnozei patvirtinti. Ikivėžinių pakitimų gydymas yra nesudėtingas ir efektyvus būdas užkirsti kelią vėžio išsivystymui.
Lietuvos moterys gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa vis dar naudojasi vangiai. Programos koordinavimo komiteto duomenimis, programos teikiamomis paslaugomis kasmet pasinaudoja mažiau nei pusė (44 proc.) tikslinės amžiaus grupės (25–60 metų) moterų.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa
Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje buvo nustatyti 2595 nauji krūties vėžio atvejai ir 512 moterų nuo jo mirė. Tyrimai rodo, kad apie 90 proc. pacienčių pasveiksta, jei krūties vėžio diagnozė nustatoma laiku.
2005 m. spalio mėn. Lietuvoje buvo pradėta vykdyti Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Jos tikslas – sumažinti moterų mirtingumą nuo krūties piktybinių navikų. Ši programa suteikia galimybę 50–69 metų moterims 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Vakarų Europos šalyse, kur ši programa įgyvendinama jau nuo devintojo dešimtmečio pabaigos, mirtingumas nuo krūties vėžio yra ženkliai mažesnis nei šalyse, kur ši programa pradėta neseniai. Reguliarus moterų dalyvavimas atrankinės patikros programoje dėl krūties vėžio leidžia 4 iš 10 moterų išvengti mirties nuo šios ligos,todėl nuolatinė patikra yra pagrindinė šios ligos prevencinė priemonė.
Patikros metu moteriai yra atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Jo tikslas – patikrinti, ar krūtyje neatsirado pakitimų. Mamografija leidžia aptikti krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti. Kuo anksčiau nustatomas vėžys arba ikivėžiniai pakitimai krūtyje, tuo gydymas yra efektyvesnis.
Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Jei patikros metu nebuvo rasta pakitimų, tyrimas kartojamas po 2 metų. Gavus neinformatyvų rezultatą, tyrimas gali būti kartojamas.Jei buvo nustatyta pakitimų, pacientė siunčiama pas specialistą konsultuotis.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
Priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra vienas dažniausių vyrų onkologinių susirgimų. Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje 3734 vyrams buvo nustatytas priešinės liaukos vėžys ir 521 vyras mirė.
Nuo 2006 m. sausio mėn. Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Šios programos tikslas – pagerinti prostatos vėžio diagnostiką ankstyvoje stadijoje, taikyti radikalius gydymo metodus, siekiant pailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę bei sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl šios ligos.
Programa yra skirta visiems 50–75 metų amžiaus vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Vyrai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi galimybę 1 kartą per 2 metus nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio.
Programos dalyviams yra atliekamas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją. Jei PSA kiekis viršija normą (3 ng/ml), šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis su urologu, o šis prireikus atlieka tyrimą diagnozei patvirtinti – priešinės liaukos biopsiją. Tiesa, padidėjusi PSA koncentracija nebūtinai reiškia vėžio diagnozę – kartais ji parodo prasidėjusius ikivėžinius pokyčius, kuriuos pašalinti yra žymiai lengviau. Programa leidžia anksti nustatyti šią ligą arba jos išsivystymo grėsmę, ją efektyviai gydyti ir pasiekti, kad pacientas visiškai pasveiktų.Anksti diagnozavus prostatos vėžį Lietuvoje 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis yra apie 100 proc., t. y. vyrų, kuriems diagnozuotas pirmos stadijos prostatos vėžys, išgyvenamumas nesiskiria nuo vyrų, nesergančių prostatos vėžiu.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
2014 m. Lietuvoje buvo diagnozuoti 1158 piktybiniai storosios žarnos vėžio atvejai ir 500 žmonių mirė nuo šios ligos. Šia liga panašiai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Europos Sąjungoje maždaug 8 iš 10 žmonių, kuriems nustatomas storosios žarnos vėžys, yra vyresni nei 60 metų. Sergantys asmenys ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Mirties nuo storosios žarnos vėžio rizika mažesnė, kai liga nustatoma ankstyvoje stadijoje.
Nuo 2009 m. liepos mėn. Lietuvoje pradėta vykdyti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Pagal programą 50–74 m. amžiaus asmenys turi galimybę 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT). Atrankinės patikros tyrimas, kai naudojamas iFOBT testas, mirčių nuo storosios žarnos vėžio riziką sumažina 20–30 proc.
Programoje dalyvaujantį asmenį šeimos gydytojas supažindina su testo atlikimo eiga ir išduoda priemones jam atlikti. Jei slaptojo kraujo išmatose nerandama, asmuo yra sveikas ir gali vėl pasitikrinti po 2 metų. Suradus slaptojo kraujo, pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją. Kolonoskopija (storosios žarnos apžiūra iš vidaus) leidžia nustatyti kraujavimo priežastis. Procedūros metu diagnozei patvirtinti gali būti imamas audinio gabalėlis – atliekama biopsija. Mikroskopu ištirta biopsijos medžiaga patvirtina arba paneigia diagnozę.
Vėžys yra lėtai besivystanti liga. Jeigu pirmo tyrimo pagal vėžio atrankinės patikros programą metu asmuo buvo pripažintas sveiku, liga gali išsivystyti iki kito programoje numatyto patikros laiko, todėl labai svarbus reguliarus dalyvavimas programoje. Jei laikotarpiu tarp atrankinės patikros tyrimų vargina vėžiui būdingi simptomai, nereikia laukti kito atrankinės patikros tyrimo laiko ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamose prevencinėse programose dalyvauja vis daugiau žmonių. Aktyviausiai gyventojai dalyvauja Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje. Pernai ženkliai išaugo pasitikrinusių pagal šią programą asmenų skaičius – 2014 m. pasitikrino 92000 daugiau žmonių nei 2013 m.
Masinės atrankos prevencinės programos yra vienas svarbiausių kovos su vėžio epidemija būdų. Ankstyva onkologinių ligų diagnostika ne tik sumažina mirštamumą, ilgina pacientų gyvenimo trukmę, bet ir kai kuriais atvejais užkerta kelią šių ligų išsivystymui. Visų 4 programų paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl nustatyto amžiaus gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, visi tyrimai yra nemokami. Nuo 2004 m. Lietuvoje vykdomos masinės atrankos prevencinės programos neabejotinai yra svarbus šios dienos ir artimiausios ateities lėtinių ligų prevencijos prioritetas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai kviečia gyventojus pasinaudoti Lietuvoje vykdomomis vėžio prevencinėmis programomis.
Pagal įvairią literatūrą straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Evelina Voitonis
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
