Darom/juosta




Lūšėje paminėtos 1941 m. birželio sukilimo 80-osios metinės

Minėjimas pradėtas Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje titulinių atlaidų šventimu. Minėta ir Židikų bažnyčios, kadaise pašventintos paties vyskupo Motiejaus Valančiaus, 200 metų sukaktis.

Po šv. Mišių, kurias aukojo kun. Donatas Litvinas, ir procesijos su Švč. Sakramentu aplink bažnyčią bei parapijos klebono kun. Dainoro Žadecko padėkų šventės rengėjams ir dalyviams, minėjimas persikėlė į Lūšę, prie geležinkelio, kur prieš 80 metų 12 jaunų kaimo vyrų, rizikuodami savo gyvybėmis, o du iš jų jas ir paaukodami, areštavo 10 kartų gausesnes priešo karių pajėgas ir nuo tremties į Sibirą išgelbėjo Latvijos ir Lietuvos piliečius.

Minėjimo eiga

Gėlių, žvakučių ir ąžuolo vainiko padėjimu prie paminklinio akmens bei tylos minute prisiminti ir pagerbti kovotojai už tautos laisvę.

Režisierius Paulius Mylė, kurio dėdė Augustas Mylė, dalyvavo sukilime, susirinkusiems jautriai priminė skaudžių įvykių istoriją.

Minėjime dalyvavo ir savo mintimis dalijosi Mažeikių r. savivaldybės meras Vidmantas Macevičius.

Muzikinius kūrinius dovanojo Ričardo Grušo mokinys Marius Barauskis, Pikelių kultūros namų vokalinis ansamblis „Sodžius“, vadovaujamas Antano Erlickio bei Židikų kultūros centro I. Pocevičiūtės ir L. Vaišvilos duetas.

Vėliau vyko Joninių popietė Lūšės parke, kur ąžuolų vainikais ir gėlėmis pasveikinti jubiliatai ir Janinos. Tarp susirinkusiųjų buvo ir 94-uosius metus einantis Juozas Ruika bei 90-metį švenčiantis muziejininko Vytauto Ramanausko tėvas. Pastarasis su sūnumi minėjime padainavo patriotinę unikalią dainą.

Paminklinis akmuo ir sukilimo istorija

Prieš dešimtmetį, minint sukilimo 70-ąsias metines, šioje vietoje, kur partizanai nuvertė nuo bėgių sovietų kariuomenė traukinį, pastatytas ir pašventintas paminklas.

Paminklinį akmenį projektavo ir jį  pastatė Mažeikių  dailės mokyklos direktorius Zenonas Steponavičius ir Mažeikių šaulių kuopa, vadovaujama Prano Trakinio.

Iš a. a. Augusto Mylės prisiminimų apie tos dienos įvykius: „Sukilėlis Vincas Dubickas geležinkelio stotyje iškabino trispalvę vėliavą. Iš Mažeikių atvyko traukinys su sovietų kariškiais. Jie trispalvę nuplėšė, o Vincą ir stoties viršininką Vincą Blažaitį  areštavo  ir išvežė Latvijos pusėn. Latvių sukilėliai iš Vainodės telefonu pranešė, kad rusų traukinys grįžta atgal. Dvylika Lūšės partizanų, vadovaujami H. Adamkevičiaus, nutarė išlaisvinti suimtuosius ir Židikų būrio sukilėlių paprašė pagalbos. Išardę geležinkelio bėgius, sustatę kulkosvaidžius laukė traukinio. Garvežiui nuvirtus žuvo keletas raudonarmiečių, kiti buvo sužeisti. Iš viso nelaisvėn paimta 60 rusų  kariškių. Išlaisvinti suimti ir į tremtį vežti Latvijos piliečiai. Kautynių metu žuvo sukilėliai Vincas Dubickas ir Kostas Statkus.

Pasidavę rusų kariai buvo uždaryti ir vėliau  perduoti vokiečiams, o Latvijos piliečiai išskirstyti pas ūkininkus. Vėliau jie grįžo namo, į Latviją.

Židikų partizanai, vadovaujami Olšausko, atvyko pavėlavę, kai jau mūšis buvo pasibaigęs. Mat ruošiantis židikiškiams į pagalbą Lūšės partizanams, iššovęs sunkvežimyje pastatytas kulkosvaidis sužeidė partizaną Strikaitį. Taip Lūšės partizanai nuvertė traukinį vieni.“

Sukilėlių likimas susiklostė įvairiai. Augustas Mylė po sukilimo tapo Vietinės rinktinės kariu, po jos likvidavimo perėjo į  Tėvynės apsaugos rinktinę. Po Sedos mūšio pasitraukė į Vakarus ir ilgus metus gyveno Kanadoje, aktyviai dalyvavo šaulių veikloje, vėliau gyveno Viekšniuose.

Sukilėlio Jono Griciaus sūnus Petras Gricius prisimena, jog  jo tėvas dirbo Lūšėje priežiūros darbininku. Kartu su  Kaziu Keturvaikiu, Leonardu Zubiu ir Justinu Pluku ardė geležinkelio bėgius. Po sukilimo jis toliau dirbo prie geležinkelio. 1945 metais, prasidėjus antrajai rusų okupacijai, visi keturi be teismo buvo išvežti į lagerius, tačiau byla nebuvo sudaryta ir po metų juos paleido. 1951 metais vėl visi buvo suimti ir nuteisti 25 metus lagerio ir 5 tremties. Iš lagerių  lūšiškiai grįžo 1956 metais suluošinti ir netrukus mirė.

Apie lietuvių tautos sukilimą išsamiau: http://budas.lt/regionu-naujienos/naujienos-mazeikiuose/43985-gyvoji-atmintis-birzelio-sukilimo-80-metis

Autorės nuotr.  Daugiau nuotraukų (2) Facebook

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode